catchKISS

Iš Vilniaus...
Skaudančia galva su draugu Vaidu įsėdome į lėktuvą. Kodėl skaudančia? Kažkaip netyčia tą naktį sudalyvavome Vaido grupioko gimtadienyje, apie kurį neturėjome jokių išankstinių žinių. Dar oro uoste pradėjome stebėti galimus mūsų atostogų partnerius. Nieko gero... gražių mergų nėra... O dar stiuardeses kažkokios nemiegojusios ir nedraugiškos. Na, bet alaus dozę gavome, todėl sėdėjome ramiai. Kartas nuo karto juokdavomės iš debesų, vadindami juos latviškai - makonis.
Visą laiką mus lydėjo storas makonių sluoksnis, kol pagaliau pamatėme prošvaistę - Nilo slėnis stebino savo žalumu. Valio... netrukus leisimės, nes skrydis seniai jau buvo atsibodęs.

Egiptas
Nilas netrukus baigėsi - prasidėjo dykumos. Čia jos atrodė kitaip, nei rodo per filmus - ne smėlis, o tarsi kalnai. Tolumoje matome kitą "upę". Iš karto toptelėjo - Sueco kanalas. Mano speliones patvirtino kapitono balsas.

Pagaliau leidžiamės... plojimai. Lauke +20, ar daugiau. Visame oro uoste po tokiais grybais sėdi žmogeliukai. Vėliau supratome, kad tai kareiviai. Ką gi - Salam aleikum. Sveika saule, šiluma. Vienam keleiviui visai susuko smegenys, ir iš lėktuvo jis išlipo vilkėdamas paltą, o kaklą apsijuosęs šaliku. Nu, ir kas ane? Pamatėme kostiumuotą vyruką, laikantį mūsų operatoriaus lentelę, tai nuskubėjome paskui jį. Gavome kažkokias korteles, kurias turėjome užpildyti, kad praleistų per sieną. Eilėje kurioje stovėjome, kažkodėl labai pikti policininkai sėdėjo, todėl eilė buvo be galo lėta. Vaidas perėjo į kita eilę, ir kai mus pavijo, perėjom, ir mes. Ten sėdėjęs dėdulė dalino antspaudus į kairę ir dešinę, kartas nuo karto patraukdamas tarp pirštų laikomą cigaretę. Tekšt-plekšt, ir mes jau Egipte. Susirinkę lagaminus išlindome laukan, kur mus susodino į autobusus ir išbarstė po viešbučius.

Įkurtuvės
Iš pirmo žvilgsnio kambarys maloniai nustebino - puikus vaizdas pro langą, viskas sutvarkyta. Davėme kelis turėtus tugrikus bagažo nešikui. Įjungus televizorių suėme baisus juokas - pirmas kanalas rodė mūsų pavardes ir viešbučio personalo sveikinimą. Cool... Betvarkant daiktus sutvarkėme ir pirmą brendžio dozę.
Netrukus ir vakarienė atėjo po kurios dar turėjome susitikti su gide.
Maistas buvo normalus, stengiausi nepersivalgyti. Po susitikimo su gidais, išėjome į miestą parūkyt kaljano ir išgert alaus. Lietuvis nebūtų lietuvis, jei neieškotų kur pigiau. Alus visur po 15 tugrikų (1 tugrikas = 1 Egipto svaras ~= 0.5 lito). Aga, o va čia tik po 9! Tas pats kas Lietuvoje. OK, prisėdam. Sėdi priešais ukrainiečiai ir lupa "Moskowskaya" litrą (aišku, kad atsinešė). Šalia sėdi kažkokie apsirūkę ir nusipylę anglai. Girdime, kaip bandomas užmegzti kontaktas, tačiau nei viena pusė nekalba kitai pusei suprantama kalba. Vaidas išeina vertėjaut, aš lieku vienas ir stebiu įvykius. Ukrainiečiai nusiperka hašišo. Bando įdėt į kaljaną, tačiau kaboko personalas akylai viską stebi. Anglai su Nataša šiaip ne taip pasikeičia  adresais. Dar po kurio laiko stora negraži girta anglė bandė kabinėtis prie manęs. Galiausiai pas ukrainiečius nuvirto kaljanas tiesiai ant sofos. Viskas OK, sutvarkyta... Man jau pradeda nusibost tos nesąmonės. Noriu namo... be to, personalas seniai į mus kreivai žiūri ir laiko tokiais pat ukrainiečiais. Šiaip ne taip susimokėjom ir dingom. Naktis...

Pirmadienis
Po pusryčių nuėjome į pliažą. Vakar taip jo ir neradome. Ne visi akli dieną mato. Gavom rakšluosčius. Gultus išsirinkom prie pat jūros, šalia kioskelio, kur pardavinėja visokias keliones, ekskursijas. Aišku, prie mūsų prisistatė vietinis ir ėmė siūlyt kokią ekskursiją. Aleksas tipo... Kalba rusiškai, gana gražus. Mūsų lietuvaitės atsiduotų nedraugavusios. Šalia sukiojosi kitas, kuri pavadinom Nagijevu, nes velniškai priminė OKHO vedėją.
Mane truputėlį nervino tas arabų lindimas, klausinėjimas, siūlymas ir pan. Paskui kažkaip pasidarė vienodai ir nebekreipiau dėmesio. Aleksas pasidarė mūsų draugelis ir kelionių kaip ir nebesiūlė. Šiandien susipažinom su lietuviais iš viešbučio. Su vienu jau bendravom nuo kelionės iš oro uosto. Taip pat susipažinom su Luiza - papūga žako, kuri tupėjo kioskelyje. Šnekėt nelabai mokėjo - pasakydavo čiao, miau, kuku, o dažniau švilpaudavo. Sušvilpi jai ką nors - gauni atsakymą.
Audrius nusipirko kelionę į Kairą. Aš taip pat ten nebuvęs, tačiau noro didelio neturėjau. Aplankėme "duty free" parduotuvę, papildėme alkoholio atsargas.
Po vakarienės su lietuviais nuvykome į Senajį Šarmo turgų. Nu, va čia tikras Egiptas... Vos ne už rankos tempia į savo parduotuvę. Ir kodėl mus laiko rusais??? "Achueny magazin, zachadi". Susipažinau su derybų menu, nusipirkdamas statulėlę su dideliu vyrišku organu. Bus bendradarbei...
Nusipirkau nardymo maskę.

Grįžę iš turgaus, nuėjome į mūsų vakarykštį kaboką. Apšilome... Jie mus prisiminė... Vos nesusimušė tarpusavyje dėl paliktų arbatpinigių.

Kadangi jie "užsidarė", ir daugiau alaus nebepardavė, o nugaroje kyšojo didelis inkaras, tai pasikvietėme norinčius pas mus gerti tekilos. Citrinos buvom nusipirkę, o druskos nebuvo... ai, tiek to, bus ir taip gerai... Turim gi lietuviško kumpio. Litras tekilos išnyko staiga. Kitą litrą geranoriškai pasiūlė merginos. OK, atsinešėm. Neįveikėm... Šaras guli Vaido lovoj... Gerai, kad pabudo, nes nebūtume panešę. Pasiūlymas eiti pasivaikščioti. Aš už! Prisipylėm gertuvėlę tekilos ir išlingavom link jūros. Bebuvome tryse... Pliaže sustabdė apsauga, tačiau įleido 5 minutėm pasėdėt, su sąlyga, kad nesimaudysim. OK, pasėdėjom... Gertuvės nelietėm, nes buvo ir taip gerai. Po x minučių atėjo apsauga ir liepė išeit arba pereit į kitą pliažą, kurio jis nesaugo. Ai, tiek to, gal einam namo. Kojos kažkaip linko, tai ėjom susikibę. Naktis... o gal jau ir rytas...

Antradienis
Pusryčių praktiškai negavome... nes atėjome, kai jie jau baigėsi. Įsimetem tekilos lašiuką ir nupėdinom į pliažą. Merginos jau čia. Nusipirkom alaus... po 4$ už butelį... Biški daug... Paskui išgėrėm tekilą... Aurai kablys... Iš mūsų kambario atnešė vakaryščius likučius... Nemažai jų dar buvo. Tekilą užgėrinėjom alumi... Turbūt visiems buvo labai linksma... Naktis... tiksliau 3 val dienos. Mes miegam savo lovose. Šiaip ne taip atsikeliam vakarienės. Atbulais dantimis užkandu kažkokios vištienos ir einu miegot.

Trečiadienis
Tekila yra gerai... Gerai tuom, kad galvos neskauda. O tai butu kvadratinė tokia... Už tai moralinis pachmielas atsirado... Daugiadienės, blia... Šiandien nieko negėrėm... Kažkaip buvo liūdna, užsinorėjau namo. Vaidas su Šaru ėjo išbandyt skraidymo parašiutu malonumo. Tačiau didesnis ekstrymas, sakė, buvo plaukiant į skraidymo vietą, kai reikėjo peršokt iš vienos plaukiančios valties į kitą. Aš tuo tarpu sudominau Aleksą (kuris pasirodo yra eilinis Muchamedas, tik kad iš Aleksandrijos) naujausiu FHM numeriu. Godžiai pasklaidęs puslapius, paprašė padovanot prieš išvykstant. OK, negaila.
Ryt plaukiam nardyt, reikia būti geros kondicijos. Visi gavom daug žinučių apie numatomus orus Lietuvoje... Moralinis pachmielas iš karto dingo. Po vakarienės nieko gero neveikėm, anksti ėjom miegoti. Naktis...

Ketvirtadienis
Anksti ryte pavalgėm, susidėjom reikiamus daiktus. Vėluodamas atlėkė busikas, susodino mus ir nuvežė į nardymo centrą. Ekspedicijai vadovavo truputį paplaukęs ukrainietis Jura. Sutvarkę formalumus nuvykom į uostą. Laivas mūsų buvo nedidukas, pavadinimas berods "Asala". Susikrovę įrangą išplaukėme. Plaukėme visai netoli, truputį supo. Plaukimo metu išklausėme instruktažą. Inkaras išmestas, ruošiamės nerti. Truputį bijojau dėl savo maskės, nes kažkiek leido vandenį. Na, mes jau po vandeniu. Jei dar maskė nerasotų viskas būtų puiku. Gražus tas povandeninis pasaulis. Nėrimas truko ~15 min. Neužilgo plaukėme į kitą vietą. Ten koralai buvo žymiai gražesni. Po vandeniu pilna žuvų. Pas mane vėl rūkas.
Pamatome didelį spalvotą karpį. Plaukiame paskui tarp uolų. Karpiui nusibodo, jis apsuko ir nuplaukė atgal. Mes nebandėme suktis. Kylam į paviršių...
Po nardymo gavome pietus. Po to dar truputį panardėme paviršiumi ir grįžome į viešbutį. Po vakarienės truputį pasėdėjome mieste ir porai valandų nuėjome miegot - laukė sunki kelionė į Jeruzalę. Kaip ir naktis...

Penktadienis
Penktadienis prasidėjo labai anksti - kažkur 12 nakties. Atsikėlėm, susiruošėm į kelionę. 1 nakties mus susodino į autobusą. Autobusas iš pažiūros neblogas, tačiau vairuotojui atrodė, kad visiem labai karšta, todėl kondicionierius veikė nesustodamas. Vaidas peršalo. Nusprendem pamiegot. Šaras rado pagalve ant galinės sėdynės, tai ten ir užknarkė. Iš apačios pradėjo pūsti karštas oras (kondicionierius vis dar veikia). Vaidas miega apsiklojęs rankšluosčiu, snaudžiu ir aš. Po kažkiek valandų kelionės dykuma, pasiekėm Izraelio sieną. Mūsų gidas Andris (A tarti ilgai) iškrapštė visus iš autobuso, išdalino vėl tas pačias pasienio korteles. OK... užpildėm. Praėjom kokius 3 kontrolės punktus. Paskutiniame sugalvojom nueiti i tualetą. Išeinant prie durų pasitiko kažkoks arabukas su specofke ir ėmė rinkti pinigus... gerai, kad turėjau 10 tugrikų. Gavau kažkiek grąžos, bet ir Šaras už tuos pačius pasysiojo. Perėjus į Izraelio pusę laukė puikūs nemokami tualetai. Ech... Vaizdas Izraelio pusėje - kiek čia moterų! Jos dirba... tikrina kuprines, deda antspaudus. Pagaliau mes perėjom sieną. Už sienos atsivėrė nuostabus vaizdas - dešinėje jūra, o aplink ją vien žiburiai. Į autobusą įlipo vietinė gidė. Ji pasakė, kad čia yra Raudonoji jūra, o šioje vietoje susikerta Egipto, Izraelio, Jordanijos ir Saudo Arabijos sienos... Pasijutau toks mažas...
Autobusas pajudėjo. Gidė, papasakojusi dar kelis žodžius, išipo lauk. Andris pranešė, kad dabar stosime prie Negyvosios jūros. Kelionės metu vairuotojas įjungė teliką su filmu apie Izraelį. Tiksliau čia buvo filmas apie Jėzų, bet bala nematė - visi miegojo. Reikia pastebėti, kad žydų autikas buvo patogesnis, net galima buvo kondicionierių atjungti pas save, o ir vairuotojas kartas nuo karto pasirūpindavo, kad nebūtų šalta.
Pakeliui matėsi gražios dykumos, palmių giraitės, naujos mašinos.

Izraelis
Išlipus iš autobuso į nosį trinktelėjo kiaulidės kvapas. Pirmiausia nuėjom užkąsti. Viešbučio pusryčių dėžutėje buvo kelios bandelės, džemas, sviestas ir medus. Užsisakėm kavos po 2 dolerius, o gal po vieną, nepamenu.
Aplink pilna paukščių - balandžių, peraugusių varnėnų. Vienas varnėnas lesė tiesiai iš rankos.
Pavalgę ėjom maudytis. Prie smarvės beveik pripratome. 8 valandą ryto vanduo dar nelabai įkaitęs... Na, bet reikia. Andris liepė nusiimt visus metalinius papuošalus, kad nesugraužtų. Na, va, mes jau plaukiojam. Vanduo kažkoks riebus, bet kelia neblogai - galima gulint laikraštį skaityt. Į druskos stulpus dugne truputį persipjoviau kojos pirštus.

Šiaip ne taip nusiprausę po dušu, nuėjome pirkti druskos. 10-15 vietinių šekelių. Už keturis pakelius sumokejau 10 eurų. Išvažiuojam Jeruzalės link. Dabar turime naują gidę, kuri visą kelią šneka nuo dūšios, kartais koki dainos posmą užtraukdama. Va, Negyvoji jūra yra 420 metrų žemiau jūros lygio. Žydai ir jordanai kasa iš jos druską ir pardavinėja tokiems kaip aš. Niekas negyvena toje jūroje.
Atvykome į Jeruzalę. Gražus miestas... Šventasis miestas... Apžiūrėjome svarbiausias šio miesto vietas - Alyvų kalną, Raudų sieną, Kristaus kelio dalį, Kristaus kapo cerkvę, palietėm Golgotos kalną. Paskui užsukome pavalgyti, tada į Paskutinės vakarienės kambarį. Prisižiūrėjau fainų MK automatų. Visiškai tikri. Labiausiai nervina, kai kokiame kontroles punkte reikėdavo diržą nusiimt.
Taip diena ur prabėgo. Sulipome vėl į autobusą, atsisveikinome su gide ir kelelis tolimas į Egiptą...
Truputį už Jeruzalės sustojome nupilt visokių skysčių... nusipirkome alaus. Brangininkai ple... 3 žali už skardinę parduotuvėje.
Temo... pasiekėme pusryčių vietą. Dar alaus. Va, čia ir prasidėjo... Toks naujas autobusas, o tualeto nėra. Jau akys užpiltos geltonu skysčiu. Man pasirodo labiausiai. ryte buvau radęs buteliuka su kažkokiu gėrimu autobuso gale. Tai teko užpildyt jį iki viršaus... Vaidas su Šaru buteliuko neturėjo, tai vežė viską į pasienį. Jė jė, pagaliau Taba. Vėl popierizmas. Duty Free shop.. Hmm... ne gal nereikia iki Egipto tikrai per burna išbėgs viskas, tuliko gi nėra. Kaip visada, suveikia Merfio dėsnis, ir Egipto autobuse tualetas yra (nu, ir kaip mes galėjome pamiršti). Deja alaus jau nebus. Vėl tas kondicionierius pučia. Kažkokiais iškreiptais būdais pavyksta nusnūsti. Pagaliau namai namučiai... Kambaryje radome mums paruoštą maistą (gerai, kad pasirūpina mūsu gerbiamas operatorius). Na, užkandome ir lūžome... Naktis

Šeštadienis
Ką gi... paskutinė diena. Kaip niekas nenori namo... Po pusryčių išeiname į pliažą. Mėgaujames paskutine saulėta diena. Aleksas kažkodėl nepasirodė.. Pats kaltas - FHM liks pas mus. Pažaidėm bingo - Lina laimėjo kavą. Žaidžiau tinklinį, tai patempiau nugarą.
Sutemus ėjome suvenyrų. Pajutau visą derėjimosi malonumą. Galiausiai prisipirkome alaus ir nužygiavome link Audriaus vilos. Ėjome aplinkiniu keliu, todėl sustabdė apsauga. Vaidą leido surasti Audriaus namą. Po nemažai laiko, pasirodė Audrius - visi buvome praleisti be jokių problemų. Audrius buvo laimingas - eidamas pas mus rado 4ą baseiną. vakar girtas būdamas matė 4, o šiasndien niekaip negalėjo rasti daugiau negu 3. Pasėdėjom pas jį, atsigėrėm alaus ir grįžome į kambarį... paskutinė naktis...

Sekmadienis
Kelėmes anksti... Papusryčiavom, susidėjom lagaminus. Tada nuėjome pirmą ir paskutinį kartą prie baseino. Galiausiai atsisveikinome su viešbučiu. Oro uoste vėl pildėme korteles. Galiausiai susodino į LAL lėktuvą... Atia, Egipte!

P.S. Viskas buvo daug linksmiau nei čia parašyta.